Penktadienio pavakarės susitikime popiežius Pranciškus aplankė koptų ortodoksų popiežių Tawadrosą II. Po trumpo privataus pokalbio abu ganytojai atėjo į salę, kurioje kiekvienas pasakė po kalbą.
Pranciškus savąją pradėjo nuo velykinio pasveikinimo – „Viešpats prisikėlė, iš tiesų prisikėlė!“ – primindamas, kad šiais metais visi krikščionys šventė Velykas tą pačią dieną, tam tikra prasme išgyvendami pirmųjų mokinių patirtį, džiaugsmą iš naujo matant Viešpatį, galint iš naujo apsikabinti jo vardu, apsikeisti šventu bučiniu ir taikos apsikabinimu.
Esu labai dėkingas, atvykdamas čia kaip piligrimas buvau tikras, kad gaunu palaiminimą Brolio, kuris manęs laukia, - sakė Pranciškus, primindamas pirmąjį savo ir koptų ortodoksų patriarcho susitikimą 2013 metų gegužės 10-ąją ir tai, kad nuo to laiko šią dieną minima koptų ir katalikų draugystės diena.
Šventasis Tėvas paminėjo Egipto vienuolinę tradiciją, teologinę tradiciją, tačiau labiausiai - krikščionių tarpusavio vienybę, ekumenizmą. Katalikų ir koptų tarpusavio supratimui svarbi 1973 metų gegužės 10 dienos deklaracija, pasirašyta tuometinių Bažnyčių vadovų: Pauliaus VI ir Shenoudos III. Joje konstatuojama, kad Bažnyčių tarpusavio santykiai buvo „sunkūs“, kad netrūko teologinių ir kitos prigimties nesutarimų, nepasitikėjimo, tačiau taip pat kartu išpažįstamas Jėzaus viešpatavimas. Tiek apaštalo Petro, tiek apaštalo Morkaus sostas kartu išpažino, kad priklauso Jėzui, kad jis yra „mūsų viskas“.
Kartu suprasta, kad nebegalima eiti kiekvienam savo keliu, nes taip išduodama Viešpaties valia, kad jo mokiniai būtų viena, nes to reikia, kad pasaulis įtikėtų.
Akivaizdoje Viešpaties, kuris mus trokšta matyti „tobulus vienybėje“, pasak popiežiaus Pranciškaus, „nebeįmanoma slėptis už pretekstų apie interpretacinius skirtumus, už amžių istorijos ir tradicijų, kurie mus padarė svetimais“. „Nebegalime praradinėti laiko šiuo klausimu“, pakartojo šventojo Jono Pauliaus II žodžius Pranciškus, primindamas, kad per krikštą, per vieną Viešpatį Jėzų Kristų, per Šventąją Dvasią krikščionys kviečiami ne vien ekumenizmui per veiksmus, žodžius ir įsipareigojimus, bet ir suvokimui apie jau esančią tarpusavio bendrystę.
Šiame įtraukiančiame kelyje, kuris, kaip ir gyvenimas, ne visada yra lengvas ir tiesus, tačiau kuriame Viešpats ragina eiti pirmyn, nesame vieni, - pastebėjo popiežius. – Mus lydi didžiulė Šventųjų ir Kankinių eisena, kurie, jau pilnai vieningi, ir mus čia esančius ragina būti gyvuoju atvaizdu dangiškosios Jeruzalės. Tarp jų šiandien neabejotinai mūsų susitikimu džiaugiasi šventieji Petras ir Morkus.
Pakanka atsiminti faktą, pasak Pranciškaus, kad Morkaus Evangelijos šerdyje įdėtas apaštalo Petro tikėjimo išpažinimas – „Tu esi Kristus“, atsakant į visad aktualų Jėzaus klausimą apie tai, kas jis mums yra.
Kartu esame kviečiami Jį liudyti, nešti mūsų tikėjimą pasauliui, pirmiausia tuo būdu, kuris tikėjimui būdingas: gyvenant juo, kad Jėzaus buvimas būtų perduotas gyvenimu, kalbėtų nemokamos ir konkrečios meilės kalba. Koptai ortodoksai ir katalikai, galime vis daugiau kalbėti šia artimo meilės kalba: prieš imantis geros iniciatyvos būtų gražu pasiteirauti ar galime ją įgyvendinti su broliais ir seserimis, su kuriais dalijamės tikėjimu į Jėzų, - sakė popiežius, pridurdamas, jog Šventoji Dvasia tikrai padės ir atvers kelius, apie kuriuos gal net nepagalvota. „Broliška meilė ir bendrystė misijoje“, apibendrino Pranciškus.
Kalbos pabaigoje popiežius dar kartą prabilo apie kankinius, kurių Egipto žemėje netrūksta, tiek pirmaisiais krikščionybės amžiais, tiek šiandien.
Broli, kaip vienintelė yra dangiškoji Jeruzalė, taip vienintelė yra ir mūsų kankinių knyga, jūsų kančios yra mūsų kančios, nekaltas kraujas mus suvienija, - pabrėžė popiežius, primindamas „kraujo ekumenizmą“.
Būtent tokį ekumenizmą išreiškė paskutinioji popiežiaus Pranciškaus ir koptų ortodoksų popiežiaus Tawadroso susitikimo dalis, kai jie kartu nuėjo į netolimą bažnyčią, dedikuotą šv. Petrui, pagerbti 29 krikščionis, kuriuos pražudė 2016 gruodžio 11 dieną islamistas teroristas. Ekumeninėse apeigose buvo giedama, skaitomas Dievo Žodis, sukalbėtas „Tėve mūsų“, apsikeista taikos apsikabinimu.
*
Po šių apeigų Pranciškus išvyko į apaštalinę nunciatūrą vakarienei, tačiau prieš tai ir po to dar buvo numatyti neformalūs susitikimai su katalikiškos mokyklos mokiniais, su kunigais bei vienuoliais, kurie Kaire studijuoja arabistiką ir islamą, ir su jaunų piligrimų grupe. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Popiežius Pranciškus ir Aleksandrijos popiežius Tawadrosas II - AP
